2015 m. kovo 25 d., trečiadienis

Laikyk mano ranką

 Sukaus ratu. Tavo besišypsantis veidas vis šmekštelėdavo man prieš akis. Pasaulis sukosi. Ir visai ne dėl kokių dėsnių. Jis sukosi dėl meilės, dėl tavo mylinčios rankos.
 Galiausiai vėl atsidūriau tavo glėbyje. Pakėliau akis į tave. Norėjosi šokti, bėgti, klykti ir skraidyti. Bet labiausiai norėjau visada turėti tave. Kas iš to, kad laikau tave užrakinusi širdy, jei tu to gal nepadarei?
 Žengiau žingsnį, kitą ir... Pajutau kaip tavo ranka slysta iš manosios. Ne, ne, ne... Tai tas pats lyg pasaulis slystantis tau iš po kojų. Staigiai apsisukau ir stipriai suspaudžiau tavo ranką savojoje. Tu nusišypsojai.
 - Nenori paleisti?
 - Ne. Niekada.
 - Ar tu įsitikinusi? Aš galiu būti nenuspėjamas, netoks kaip tu manai.
 - Visiškai ir amžinai, - mano širdis spurdėjo, bet dar niekada nebuvau taip tvirtai pasiryžusi.
 - Tu dar atsiimsi šiuos žodžius, - ketinau prieštarauti, bet tokia galimybė nebuvo man suteikta...
 Turiu pripažinti, kad tu greitas. Vos išsilaikiau ant kojų. Po kokių 6 minučių tu sustojai ir aš įvirtau tau į glėbį, o tu pradėjai juoktis.
 - Ar vis dar įsitikinusi?
 - Ta-taip, - atsakiau uždususi.
 Tada tu mane pradėjai vestis kartu su savimi. Priėjome kažkokią upę. Pastatei mane taip, kad būčiau nugara į upę ir tik tada supratau ką tu nori padaryti...
 - Ne, ne, ne! Aš nemoku plaukti! - tu tik kreivai šyptelėjai. - Prašau! Aš juk paskęsiu!
 - Taip ir galvojau, kad persigalvosi, - linktelėjo, bet akys atrodė liūdnos. Jo pirštai pradėjo slysti man iš rankos, bet aš juos sulaikiau.
 - Tu klydai ir vis dar klysti. Juk sakiau : taip nebūs, - vėl pritraukiau jį prie upės ir jau ketinau kristi, kai...
 ... Tu sugriebei mane už liemens. Tavo rankų šiluma persismelkė man per marškinėlius.
 - Jei tu manęs nepaleisi, tada nesulauksi dienos, kai tave paliksiu, kai tavęs nemylėsiu, - jo akys buvo tokios nuostabios, tokios gilios, tokios mylinčios ir pasakančios viską : jo meilę, mano ateitį ir kasdienybę. Mano ilgą laimingą gyvenimą... Su juo.
 Jis pakėlė mane ir... Pabučiavo. Taip lyg būčiau karalienė. Tik jo vieno karalienė.

4 komentarai:

  1. Lengvai "susiskaitė", nors gal kiek per vaikiškas tekstas... :) Na, toks labai naivus :)
    Ir mažytė klaidelė: "Kas iš to, kad laikau tave užrakinusi širdy" (arba širdyje; ne širdį).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Užplūdo šiluma perskaičius šį įrašą :)
    ________________
    http://metinebraske.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man buvo širdyje susikaupusi šiluma rašant šį tekstą, tai turbūt jums ji ir persidavė :) Apsilankysiu tavo blog'e

      Panaikinti
  3. Labai žavus ir paprastas, tačiau tikrai ne prastas tekstukas! Keep going!
    Kviečiu ir pas save, galbūt rasi ką nors patinkančio ;)
    http://tsgsapaliones.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti